Mikrodozavimas - kas tai yra ir ką tai reiškia?

Mikrodozavimo istorija: Mažų psichodelikų dozių naudos atradimas

Mikrodozavimas tikriausiai egzistuoja jau ne vieną šimtmetį, nors pati koncepcija gali būti naujesnė. Pavyzdžiui, Amerikos vietinės kultūros vartojo mažas pejotlio ar meskalino dozes, kurios dabar būtų laikomos mikrodozavimu. Tyrimai rodo, kad tradicinės kultūros dažnai vartojo psichodelikus, tokius kaip pejotlis, rytinio gvazdiko sėklos ir psilocibino grybai, įvairiose kasdienio gyvenimo srityse. Tačiau kodėl mikrodozavimas išpopuliarėjo tik pastaruoju metu? Nors šiuolaikinis mikrodozavimas egzistavo jau kelis dešimtmečius, jis liko paslėptas dėl "karo su narkotikais" ir vėlesnio psichodelikų kriminalizavimo XX a. pabaigoje. LSD ir psilocibinas buvo priskirti A klasės narkotikams ir 1970 m. JAV, o 1971 m. Jungtinėje Karalystėje tapo nelegalūs.

Mikrodozavimas: grįžimas prie šaltinio ir Silicio slėnio įtaka

Tačiau 2000-aisiais mikrodozavimas ėmė grįžti, o mikrodozavimą pradėjo praktikuoti tokių sričių, kaip technologijos ir inovacijos, žmonės, atviri naujoms patirtims. Silicio slėnis yra puikus to pavyzdys. Džeimso Fadimano 2011 m. išleista knyga "Psichodelikos tyrinėtojo vadovas" (angl. The Psychedelics Explorer Guide) yra priskiriama prie tų, kurie prisidėjo prie mikrodozavimo populiarinimo. Prieš Fadimaną eksperimentus ir tyrimus atliko daktaras Albertas Hoffmanas, LSD išradėjas, kuris tikėjo teigiamu mažų psichodelikų dozių poveikiu. Tačiau būtent Fadimano knyga sukėlė plačias viešas diskusijas apie mikrodozavimą. Autorius Timas Ferisas (Tim Ferriss), žinomas dėl savo "4 valandų darbo savaitės", taip pat prisidėjo prie psichodelinės medicinos propagavimo ir mokslinių tyrimų finansavimo tokiose institucijose kaip Džono Hopkinso (Johns Hopkins). Didėjantis kanapių legalizavimas, žiniasklaidos dėmesys ir socialinės žiniasklaidos bei interneto forumų populiarėjimas dar labiau išpopuliarino mikrodozavimą, todėl jis tapo sparčiai augančia tendencija.

Kodėl žmonės vartoja mikrodozes?

Nepaisant artėjančių mikrodozavimo tyrimų, mikrodozavimo praktika vis dar iš esmės nežinoma. Dr. Fadimano teigimu, žmonės, kurie praneša apie mikrodozavimą, dažnai nurodo, kad jį naudoja norėdami sumažinti nerimą, jaustis laisviau socialinėse situacijose, padidinti kūrybiškumą, pagerinti mokymąsi ir susikaupimą ir net sumažinti mikčiojimą. Vienas iš netikėtų mikrodozavimo privalumų yra tas, kad jis gali padėti sumažinti priklausomybę nuo žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas. Mikrodozavimas laikomas saugesne alternatyva, nes psilocibinas, dažniausiai mikrodozavimui naudojama medžiaga, nesukelia priklausomybės. Daugelis žmonių, kurie kovojo su priklausomybe nuo alkoholio, teigia, kad mikrodozavimas pakeitė jų gyvenimą, kaip matyti iš Džono Hopkinso universiteto atlikto tyrimo.

Mikrodozavimo nauda: Poveikis kasdieniame gyvenime

Geresnė savivertė

Neseniai atlikto tyrimo metu nustatyta, kad geresnė savijauta buvo viena iš trijų svarbiausių mikrodozavimo priežasčių, greta geresnės koncentracijos ir kūrybiškumo. Rezultatai parodė, kad praėjus 2 dienoms po dozavimo padidėjo koncentracija ir produktyvumas, o po 6 savaičių sumažėjo depresija ir stresas. Autorė Ayelet Waldman savo knygoje "Tikrai gera diena" (A Really Good Day) aprašo, kad po mikrodozavimo jaučiasi "laiminga", "rami" ir "patenkinta".

Geresnė koncentracija

May, 64 metų psichoterapeutė iš Marino apygardos (JAV), sakė: "Man tai tiesiog aiškumas. Tarsi jaustumėtės, jei labai gerai ir giliai pailsėtumėte, o atsibudę galėtumėte labai aiškiai sutelkti dėmesį." Remiantis Fadimano pristatymu, mikrodozės vartotojas medžiagą vartojo norėdamas padėti susikaupti per pamokas. Manoma, kad mažinant nerimą mikrodozėmis galima pagerinti koncentraciją, nes nerimas dažnai trukdo susikaupti.

Geresnis kūrybiškumas

Leideno universiteto mokslininkės Luisos Prochazkovos atliktas tyrimas apie psilocibino mikrodozės kognityvinį poveikį parodė, kad ji pagerino tiek konvergentinį, tiek divergentinį mąstymą atliekant kūrybines problemų sprendimo užduotis. Dalyviams kilo daugiau idėjų, jų mąstymas buvo lankstesnis, sklandesnis ir originalesnis.

Geresnis saviveiksmingumas

Daugelis mikrodozes vartojančių žmonių praneša apie pagerėjusią savijautą, įskaitant didesnį malonumą sportuoti, geresnius mitybos įpročius ir mažesnę priklausomybę nuo kitų medžiagų ar neigiamo elgesio, pavyzdžiui, besaikio alkoholio vartojimo. Karen Shaw, kuri kovojo su priklausomybe nuo alkoholio, pradėjo vartoti mikrodozes psilocibino ir pastebėjo, kad pradėjo mažiau gerti ir nustojo mėgautis girtavimu.

Mikrodozavimas ir psichikos sveikata: tyrimai ir perspektyvos

Tyrimais nagrinėjamas psilocibino poveikis vėžiu sergantiems pacientams, kovojantiems su depresija ir nerimu. Neseniai buvo atliktas dvigubai aklas kryžminio dizaino tyrimas, kuriame buvo lyginamas mažos ir didesnės dozės poveikis. Rezultatai parodė, kad vartojant didesnę dozę sumažėjo depresija ir nerimas, pagerėjo gyvenimo kokybė, prasmė, optimizmas ir sumažėjo mirties baimė.

Nors mikrodozės vis dar tiriamos, atrodo, kad jos turi didelį gyvenimo kokybės gerinimo potencialą. Įvertinus tokią naudą, kaip geresnė savijauta, koncentracija, kūrybiškumas ir psichikos sveikata, mikrodozavimas tampa įdomia tyrimų sritimi mokslininkams, terapeutams ir tiems, kurie ieško alternatyvių būdų pagerinti savo gyvenimo kokybę.

Dažniausiai užduodami klausimai apie mikrodozavimą

1. Ar mikrodozavimas yra teisėtas?

Šiuo metu kai kuriose šalyse psichodelinių medžiagų, tokių kaip psilocibinas, mikrodozavimas tebėra nelegalus. Tačiau legalizavimo tendencijos ir moksliniai potencialios naudos tyrimai gali turėti įtakos būsimam reguliavimui.

2. Kokia galima mikrodozavimo rizika?

Mikrodozavimas paprastai laikomas saugiu, tačiau, kaip ir bet kurios kitos medžiagos atveju, yra tam tikra rizika. Žmonės, kurie anksčiau sirgo psichikos ligomis ar psichiatrinėmis ligomis, prieš bandydami vartoti mikrodozes turėtų pasitarti su specialistu.

3. Kiek laiko trunka mikrodozės poveikis?

Mikrodozavimo poveikis gali skirtis priklausomai nuo asmens ir medžiagos. Kai kurie žmonės praneša, kad savijauta pagerėja per kelias dienas, o kiti gali jausti naudą ilgesnį laiką.

4. Ar mikrodozavimas turi terapinį potencialą?

Taip, moksliniai tyrimai rodo, kad mikrodozavimas gali turėti terapinį potencialą žmonėms, kenčiantiems nuo nerimo, depresijos ir kitų psichikos sveikatos problemų. Vis dėlto, norint patvirtinti šį poveikį, reikalingi tolesni tyrimai.

5. Ar mikrodozavimas tinka visiems?

Mikrodozavimas tinka ne visiems. Žmonėms, turintiems tam tikrų sveikatos sutrikimų arba vartojantiems tam tikrus vaistus, mikrodozavimas gali netikti. Prieš pradedant bet kokį gydymą mikrodozėmis visada patartina pasitarti su specialistu.

Mikrodozavimas, nors ir ne be prieštaravimų, vis dažniau taikomas kaip alternatyvus gyvenimo kokybės gerinimo būdas. Jos poveikio psichikos sveikatai ir bendrai savijautai tyrimai dar tik pradedami, tačiau iki šiol atliktų tyrimų rezultatai ir vartotojų atsiliepimai rodo, kad mikrodozavimas gali turėti didelį teigiamą poveikį įvairiems kasdienio gyvenimo aspektams.